Dabar labai madinga kalbėti apie ekologiją ir gamtos saugojimą.
Medijos mirga vaizdais apie plastiku nuklotus paplūdimius, juodais dūmais alsuojančius gamyklų kaminus, miškų žvėris liūdnai stebinčius kaip liepsnose nyksta jų namai.
Mes piktinamės, žvilgčiojam per petį ieškodami tų nesusipratusių, neatsakingai niokojančių mūsų ateities namus.
O gal vertėtų pirmiausiai pasižiūrėti į veidrodį...
Juk kol bus paklausa, tol gyvuos pasiūla...
Mes kertame miškus, kurie skaičiuoja šimtmečius tam, kad ,,sukurptume“ naują baldą. Nors po metų kitų jis ilsėsis sąvartyne.
Apgailestaujame kai nafta iš tanklaivių nugula vandenynų dugne, tačiau ničnieko nedarome vardan to, kad šių išteklių mums reikėtų mažiau.
Suformuota vartotojo sąmonė, blizgančios reklamos hipnozė, apie prekybos centruose išskėstomis rankomis laukiančius chemikalus. Nuodai spalvotuose buteliukuose - iki kaulų smegenų įsirėžę įpročiai ir tikėjimas, kad nepriklausome nuo jų malonės.
Negi vis dar yra tikinčių, kad mokame už tai - kas nekalta/nekenkia...? O ar yra žinančių kiek tuose buteliukuose tikros produkto vertės?! Gal vis dar meluojame sau, kad ,,soda mus išgelbės“, naiviai tikime, kad ji vis dar gamtinės kilmės, ne cheminis produktas?!
Tu, mes, aš – visi be išimties esame priklausomi. Nuo komunikacijų, nuo masinės produkcijos, gydymo įstaigų, vaistinių, bankinės sistemos. Dvidešimt pirmame amžiuje būtų naivu tikėtis nuo to atsiriboti.
Tačiau daugeliu atvejų galime rinktis.
KĄ REMTI. Ir kokiai vartotojų kategorijai priklausyti.
Galime remti chemijos pramonę, tada farmaciją. Didžiųjų prekybos centrų kišenėse kaupti kapitalą. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vieną dieną – paduosime ataskaitą savo ateinančioms kartoms.
Ir savo sveikatai...
Gal jau gana stebėtis tuo, kad į mūsų pasirinkimus kūnas atliepia odos problemomis, kvėpavimo takų sutrikimais, onkologinėmis ligomis, juk retas kuris susimąsto ką įkvepia valydamas namus. Ar susimąstėte kas nugula organizmo gilumoje, vilkint drabužius, kurie išskalbti cheminiais skalbikliais – juk per odą mes taip pat kvėpuojame ...
Įpročiai – suknistas dalykas, o jei dar tikime, kad tai mūsų pačių laisvė rinkis...
Juk mes galime sąmoningai remti tuos, kurie skaičiuoja sunaudojamą plastiką, jo perdirbimo kartus. Skaičiuoja kiek sumažino oro taršą, mažiau suvartojo kuro.
Galima remti tuos, kurie pasitelkę gamtos stebuklus ir sujungę su mokslo inovacijomis, mums suteikia galimybę ne kenkti, o padėti savo kūnui.
Galime nesutikti būti šios Žemės parazitais. Galime tapti atsakingais žmonėmis. Suprantančiais ir matančiais toliau, nei iki savo nosies galiuko.
Pasirinkimų apstu. Tik reikės nuspręsti – KUO NORI BŪTI...