SENOVĖS EGIPTO LOBIAI

Sveiki.

Nacionalinis Mykolo Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, kviečia jus susipažinti su saugomais neįkainuojamais eksponatais, kurie iki šių dienų mums pasakoja apie senųjų civilizacijų ypatumus - vyravusią žmonių gyvenseną, papročius, buities detales, religines apeigas, veikusią švietimo bei šalies valdymo sistemą. Analizuodami mūsų muziejuje kruopščiai surinktus lobius, už kuriuos esame dėkingi kolekcininkui Aleksandrui Račkui, egiptologei Marijai Rudzinskaitei- Areimavičienei, bei kolekcininkui ir archeologui grafui Mykolui Tiškevičiui, mes turime progą prisiliesti prie gilių žmonijos šaknų ir suvokti ant kokių vertybinių pamatų kūrėsi šiuolaikinė žmonija, menant laikotarpį X||| iki |amžiaus dar prieš Kristaus gimimą.

Malonaus jums laiko virtualiame Senovės Egipte.(arba virtualioje ekskursijoje)

Senovės Egiptas – didinga bei galinga valstybė, egzistavusi dabartinio Egipto teritorijoje, Nilo upės slėnyje. Remiantis archeologiniais radiniais jos gyvavimas siekė iki islamo įsigalėjimo V||- V|||amžiuje. Reikia pabrėžti, jog ši civilizacija itin didelę reikšmę ir garbią vietą suteikė menui ir jo puoselėjimui. Tai liudija daugelis eksponatų ir relikvijų, kurie susiję su religinėmis apeigomis, faraonų kultu, mirusiųjų išlydėjimo ceremonijomis. Jie visi gali pretenduoti į unikalius meno kūrinius.

Itin ryškus Senovės Egipto kultūros bruožas yra ryšys su anapusiniu pasauliu ir tikėjimas pomirtiniu gyvenimu. Egiptiečiai tikėjo, jog po mirties, žmogaus siela lieka nemirtinga ir laikas nuo laiko grįžta į kūną. Todėl mirusiųjų kūnai buvo kruopščiai saugomi, juos balzamuojant specialia technika, ypač kilmingieji egiptiečiai. Tikėta, jog mirusiuosius išlydint reikia aprūpinti ne tik būtiniausiais daiktais, bet ir papuošalais, bei amuletais.

Štai čia ir matome vieną iš svarbiausių detalių/amuletų kuriuos senovės egiptiečiai parūpindavo mirusiajam, kaip būtiną atributą pomirtiniame gyvenime:

SKARABĖJAS- ŽIEDO AKIS