Žmogaus ranka galinti kurti
Be galo smagu žiūrėti, kaip per pastaruosius trejus metus atbunda, gražinasi Prienų miestelis. Prieš metus išdygo nauja autobusų stotis, nutiesti prašmatnūs nauji keliai, daugiabučiai namai gavo modernius aprėdus, pėsčiųjų takais apsivijo Nemuno pakrantės, sujungdamos du puikius parkus: senąjį ,Revuonos‘ - dešiniajame krante, su naujuoju ,Stadiono‘ - kairiajame.
Dar šią vasarą, Prienų miestas kviečia kartu pasidžiaugti savo vienu iš naujai įgyvendintų projektų – senasis ,Revuonos‘ parkas, esantis prie pat Nemuno pakrantės, gimė iš naujo ir atveria plačius žalius vartus miesto gyventojams ir svečiams. Tai puikus pavyzdys, kuomet žmonės, branginantys šimtametį gamtos paveldą, geba jį ne tik puoselėti, tačiau ir prikelti naujam gyvenimui.
Parko
renovacijos projektui prireikė dvejų metų. Jame dalyvavo žinomi
Lietuvos paveldo ir kraštotyros specialistai, kurie kruopščiai
išanalizavo ,Revuonos‘ parko istoriją ir pateikė rekomendacijas,
kurių buvo laikytasi atkuriant parko
autentiškumą.
1667-1701 metais čia, šalia Nemuno santakos su Revuonos upeliu, stovėjo puošni, prancūzišką stilių atkartojanti, Prienų pilis. Dvaras bei parkas priklausė kilmingiems šeimininkams – G. V. Butleriui (Karūnos rūmų iždininkui, Pernu ir Prienų seniūnui, Jono K. Vazos sargybiniui), bei jo giminei. Anot 1677 metų archyvinių dokumentų, tuometinis dvaras buvo gana stambus, jo valdovas G.V. Butleris pakėlė mūrinius bokšto kuorus iš medinių, laikmečio pilies ansamblis aprašomas, kaip didingas statinys pačioje Nemuno pakrantėje.